Sunkus gyvenimas

Vakaras.Eilinis vakaras Murbero klube.Visi šoka,raizgosi,bando užmegti santykius.Kiekiveno toje patalpoje esančio žmogaus akys spindi,tai žinoma įdirbis gėrimų ar kelių dozių žinote patys ko.Visiems linksma,taip pat ir man.Aš,kaip ir kiekviena sekmadienio vakarą esu čia,lankausi  su draugais(.Kartais nebėra noro ateiti nei čia,nei ką nors daryti apskritai.Kartais jaučiuosi kaip koks vargšas gyvūnas uždarytas narve,kurį paleidžia tik tam tikrą numatytą valandą.Norėėčiau savo gyvenime kąnors pakeisti,bet net nežinau nuo ko,juk tiek visko daug.Manau sis mastymo laikas greit prabėėgs.)tikriausiai pasirodžiau kaip koks nusmurgelis,nekenčiantis savo gyvenimo .Deja klydot.Viskas prasideda kad ir čia,bare su draugais.Mes sėdim prie savojo stalo,taip -prie savojo,jis kaip ir užrezervuotas mums kiekivena diena,visi žino kad čia sėstis belekam nevalia.Paskutiniajam taip padariusiam kiek girdejau ,jo galva buvo igrusta i klozeta ir viskas paviesinta per mokyklos tv naujienas.Taigi mes aršūs bernai,bent jau Denas tai tikrai.Jis mūsų galva.Kažkada ir aš buvau gaujos viršūnėje,tipo vadas ar kažkas panašaus.Bet žmonių žeminimas,pats elitas man buvo nepriimtinas.Tikriausiai tuo tik ir tesiskiriu nuo Deno.Bet tik šia maža dalimi.Nežinau ar džiaugtis ar verkt,bet mudu esam draugais nuo pat mažens,tėvai man vis kartoja,kad bučiau užaugęs išsimokslinęs,mandagus studentas jei tik ne Deno įtaka.Bet man  vienodai,su juo patyriau begalią nuotykių,kurie dar tikrai turi tęstis.

-Na tai kas naujo vyrai?,-su pašaipa tariau.

-Vyrai? Žmogau,aš dar nekaltas , - tarė Julijus.

-Ei,ei ramynkitės judu , - sušuko Lenconas.

Visi nutilo,kaip kad gerbdami kokį nors dievaitį minute tylos.Tylos niekad nemėgo Denas,kaip tik ją ir nutraukė:

-Žinau,kad ryt vyks vakarėlis.

-Pas ką?,- tariau.

-Pas tą pačią ,Gabrieliau , - nusijuokė,- pas Liusę.

-Na jau ne,pas ta psichopatę neisiu ,-susinėrvinau.

-Žmogau,nekreipk dėmesio į ją.Mums svarbu juk kur nors pašėliot ,-rimtai tarė Denas.,-beto už nieką nereikės mokėti,Nagi.

Ismeigtos Deno akys į mane,jo žvilgsnis tikrai nežada nieko gero, be to jis žino kad tos mergijos aš baidaus.

-Tu durnas ,- tariau.

-Beje,sakė Julijus dar nekaltas,tad būtų tam proga.

-Ouuu ,- visi pradėjo juoktis.

-Tai kaip Gabriau? , - visi sužiūro į mane,- eik pasišnekėk su ja.

-Ką?  kodėl aš ? ,- paklausiau nors jau žinojau atsakymą.

-Žmogau,ta merga tau ant kaklo pinas jau nuo pat mažens.

-Neisiu šnekėtis,visvien pati prieis ,-atsidūsau.

Būčiau atradęs šimtą priežaščių,kodėl turėčiau aukotis ne aš ,o kiti.Bet juk žodis būčiau nieko nereiškia.

Sėdžiu sau ramiai,gurkšnoju alų.Bernai kalbasi apie nekaltybę ar kažką panašaus.Stengiuos pro visą salėje esantį šurmulį įsiklausyti į muziką.Tada susivokiu,kad man jau vidurnaktis ir man jau metas grįžti namo.Beje mano tėvai,tikrai puikūs,bet ir tokie jie kartais užknisa.Pinigų iš bet kur juk neištrauksi.Tėvai šiuo metu man jų duoda dažnai,nes grįžtu namo laiku, ‘negeriu’, ‘nerūkau’ , mokausi pakankamai gerai.Galima sakyt laikausi komendanto valandos ,bet ji ne tokia žiauri kaip kad mergų.

-Ei Lencou varom namo ,- sušukau.

Kviečiau tik jį,nes tvirtai žinojau,kiti nori dar kelioms valandoms pasilikti.Beje Lenconas gyvena mano kvartale.Mes visada grįžtam namo kartu.Juk žymiai geriau eiti namo su palydovu,yra su kuo prastumti laiką ir šiaip jei kas mus užpultų tai pirmiausia vožtų Lenconui,o tuo tarpu aš galėčiau pabėgti , ir žinoma tam raščiau begalia priežaščių.Lenconas atrodo tikrai kaip kvailys,jo apranga ir charakteris man dar nepriimtinas.Vis dar nesuvokiu kaip jis prie mūsų prisijungė.Girdėjau,kad jis Deno pusbrolis ar kažkas panašaus.

-Ei palauk brolau ,- tarė Lencas,- aš dar vieną dūmą.

-Gerai ,greičiau.

Nutariau tą laiką praleist prie baro.Užsisakiau sprite gėrimą( šiaip neatsisakyčiau alaus,bet kai tau 17 ,nelengva tai gauti)Tačiau ir šitas brūdas numalšino mano troškulį.

Pradėjau dairytis aplinkui ar nėra konors naujo ir šviežio.Hm,visas merginas arba jau žinau arba jau esu su jomis draugavęs.Žinau,tai ne kaip skamba,bet aš jau toks esu.Niekada jų negana.Pakėlęs akis pradėjau dairytis aplink salę.Štai Džiulė-mano buvusioji.Ji karšta merga.Iš visų jai duočiau 9 balus.Jai trūko tik proto.Ir šiaip.. nebuvo to jausmo kad ją besalygiškai mylėčiau.Nebuvo tos aistros ir nesuvokiamo jausmo.Tai tikrai liūdna,nes ši mergina yra populiariausia mūsų mokykloje.Baiminuos ,kad mano širdies nepradėtų traukti moksliukės ar įvairiausios keistenybės.Tačiau nesakau ,kad tos visos karštos mergos ,ir jų bendravimas kaip kad : ką šiandien nusipirkai, ar kokiu nagų laku šiandien lakuosiuos nagus, yra man priimtinas.Pas mus beveik visame mieste vyrauja blondinių lygis.Kartais pagalvoju jeigu tai užsitęs visą gyvenimą,jau geriau tapsiu kunigu.

Staiga mano mintis pertraukė žingsniai artėjantys prie manęs.

Ou mai gad. Ka tu čia veiki ? kaip dar tavęs neišspyrė jei jau čia patekai…

-Sveikas Gabrieliau ,- tarė.

-Labas psicho… ,labas Liuse,- tariau.

Šūūdas vos nesusivariau.Ji šiandien keistai miela,bet visvien per gerklę lendanti.Jos ilgi juodi plaukai nusveria jos galvą,plona lyg šaka,jokių iškilimų nerasta,tik guzas kaktoje.Nepaisant visko stengiausi būti malonus:

-Kaip gera tave matyti ,- nusišypsojo.

-Hm ,nu man ir ,- neužtikrintai tariau.Kaip ji nesuvokia kad aš jos jau kelis metus vengiu? Tai vienintelis man žinomas žmogus kuris yra toksatkaklus.

-Žiūrėk ,- tarė Liusė ,- ryt mano namuose vaklarėlis ir aš…

-Gerai,ateisiu su draugais ,- iškart tariau.Juk ir taip viskas aišku,ji be manęs neapsieis net savo eiliniame vakarėlyje.Spėjau pagauti jos suglumusias akis.Ji norėjo kažką tarti,tačiau ją pertraukė Lencas,žinoma ,aš tam neprieštaravau.Norėjau kuo greičiau iš ten dingti.

-Tai iki Gabrieliau ,- tarė ji.

-Aha.

Prieš išeinant pro duris,spėjau atsisukti į draugus ir palinksėti galva ,kad viskas dėl rytojaus sutvarkyta.Vaikinai spėjo šūktelti ir išleisti džiaugsmo šūksnį.

Taigi ryt laukia dar vienas vakarėlis.Alau purslai liesis iki ryto.Nauja diena,nauja pradžia.Viskas kas jau buvo telieka praeityje…

Rodyk draugams